MATTA EL MESKIN. PATARIMAI KAIP MELSTIS
Varg�as Matas (arabi�kai Matta el Meskin) yra �v. Makarijaus vienuolyno dvasios t�vas, �inomas ir gerbiamas ne tik Kopt� Ba�ny�ios, bet ir vis� Egipte esan�i� krik��ioni�. Nuo 1969 m. reik�mingai prisid�jo prie vienuoli�ko gyvenimo atk�rimo Wadi el Natrun dykumoje. �is maldos �mogus, giliai �si�aknij�s Dievo �odyje ir dykumos t�v� tradicijoje, mums pateikia glaust� studij� apie pokalbio su Dievu men�.
�Kai tu panor�si melstis, eik � savo kambar�l� ir u�sirakin�s melskis savo T�vui, esan�iam slaptoje� (Mt 6, 6). Kai Dievas, prie� tau pradedant melstis, pra�o tav�s u�daryti duris, tai Jis nori tau priminti, kad pirmiausia turi atsiriboti savo �irdyje nuo i�orin�s veiklos, nuo tro�kim�, nuo daikt�, nuo �moni�, nuo r�pes�i�, nuo baimi�. �is atsiskyrimas yra lygus mir�iai. Kitais �od�iais tariant, kai u�darai u� sav�s duris, tai turi laikyti save mirusiu k�ni�kam pasauliui ir stoti prie�ais Diev�. Tai n�ra lengva. Tod�l yra labai verta, prie� �einant � savo kambar�l�, nuolankia ir sugraudinta �irdimi pra�yti Dievo pagalbos ir pasigail�jimo. U�daryti savo kambar�lio duris, rei�kia numarinti visa tai, kas priklauso regimajam pasauliui: �Numarinkite, kas j�s� nariuose �emi�ka� (Kol 3, 5). Jeigu tu nebandai atsiriboti nuo vaizduot�s jausm�, jeigu tu nei�pa��sti j�, kaip nuod�m�s, tai jie ne tik atima i� tav�s galimyb� melstis ir b�ti su Dievu, bet taip pat sujaukia ir supurvina tavo kambar�l�. Tad �ioje vietoje yra svarbu pabr��ti, kad kiekvienas susitikimas su Dievu yra malda, ta�iau ne kiekviena malda yra susitikimas su Dievu. I� tikro daugelis meld�iasi be pasiruo�imo ir be didelio noro bendrauti su Dievu. Bet tada nesimeld�iama, nes malda yra atliktas veiksmas, bendradarbiaujant �mogui ir Dievui. �Ne kiekvienas, kuris man �aukia: �Vie�patie, Vie�patie!� � �eis � dangaus karalyst� (Mt 7, 21); �A� melsiuosi dvasia ir melsiuosi protu� (1 Kor 14, 15).
Tik maldoje Kristus gali tave pasiekti ir apreik�ti tau savo vali�. Kristus laukia, trok�ta tavo maldos: ��tai a� stoviu prie dur� ir beld�iuosi� (Apr 3, 20). Evangelijoje Jis ne kart� pabr��ia maldos svarb� (Lk 18, 1; Mt 26, 41; Mk 14, 38). Maldoje �vyksta tikrasis Dievo pa�inimas. Juk ne�manoma pa�inti asmens, jei �inome apie j� i� kit�. Dievas negali b�ti pa�intas vien tik per �od�ius ar �ventus paveikslus. Tod�l maldos metu tu neturi �sivaizduoti T�vo ar S�naus, ar �v. Dvasios kokia nors i�orine forma. Dievas n�ra k�rinys. Jo negali kontempliuoti k�no akimis. Jis yra tavo sielos viduje, o ne i�or�je. Tu gali jausti Jo buvim�, nors ir nematydamas Jo. �Melskis savo T�vui, esan�iam slaptoje� (Mt 6, 6).
�vairios gyvenimo aplinkyb�s � abejon�s, nuod�m�s, ligos � gali trukdyti pajusti Dievo buvim�. Ta�iau tai nerei�kia, kad Dievo n�ra maldoje. Jei �i malda yra nuo�irdi, tai ne�manoma, kad Dievo neb�t� tavyje. Begalin� Dievo meil� �mogui, kuris gailisi ir nusi�emina, neleid�ia Dievui matyti to �mogaus nuod�mi� ar abejoni�. Jo meil� yra pastovi. Jis i�tikimas savo pa�adui.
�mogaus k�nas prie�inasi �mogaus sielai (Gal 5, 17). Jis neranda poilsio ir prasm�s maldoje. Nes nuo�irdi malda tolina nuo to, kas yra k�ni�ka, nuo aistr�, nuo netikr� tro�kim�. K�nas sukuria begales prie�as�i� tam, kad pab�gt� nuo maldos ar bent jau j� sutrumpint�. Tavo �a� ie�ko k�nui progos i�silaisvinti i� maldos �od�i�, nes �ie �od�iai reikalauja jo mirties. Tai pana�u � gyvat�, kuri b�ga nuo ker�tojo muzikos ir skuba u�sikim�ti ausis, kad negird�t� jo balso, �inodama, kad �is balsas ne�a savyje jos mirt�. Vie�pats visa tai �ino, tod�l ir pataria �visuomet melstis ir nepaliauti� (Lk 18, 1).
Skub�jimas i� maldos atima jos tikr�j� dvasin� reik�m�. Malda tada tampa viena i� kasdienini� veikl�, kurias atlieki mintimis arba k�nu: vir�ininko susitikimas, prane�imo perskaitymas arba pavalgymas. Skub�jimas maldoje yra �enklas, kad tu kabiniesi u� materialaus laiko, u� to kas tav�s laukia po maldos. Skub�damas tu prarandi Dvasi�, kuri vienintel� suteikia am�inyb�s pajutim� maldos metu. Tad geriau neskubant ir ramiai pasimelsk penkias minutes, negu valand� skubant arba tris valandas be noro.
Jeigu trok�ti melstis Dievo akivaizdoje, tu turi ai�kiai suvokti, kad esi palaikomas �ventosios Dvasios. Ji tave atgimd� krik�to vandenyje. �irdies gilumoje kvieskis J�, kad Ji paruo�t� tave maldai ir suteikt� tau j�g� atlikti �i� mald� pagal T�vo ir S�naus tro�kim�. Tik maldoje auga naujas �mogus, atgim�s tavyje i� �ventosios Dvasios. Tik maldoje �is naujas �mogus gauna dievi�k� �vies�, atpa��sta Dievo vali� ir i�moksta pagal j� gyventi.
Malda n�ra vien tik paprastas �mogi�kas veiksmas. Tai grei�iau dievi�kas kvietimas, � kur� tu tik atsakai. Dievas yra visada ir visur pasireng�s tave priimti ir nenustoja tave kviet�s pas save: �Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prisl�gti, a� jus atgaivinsiu� (Mt 11, 28); �Ateinan�io pas mane a� neatstumsiu� (Jn 6, 37). Kada esi prie�ais Diev�, Jo akivaizdoje, tu atlieki i�tremto k�rinio sugr��im� pas savo K�r�j�, Adomo sugr��im� � roj�. Malda atstato tai, k� buvai prarad�s, b�damas ilgas valandas toli nuo Dievo, tarp �vairi� kasdienini� r�pes�i� (Lk 21, 34-36). Malda vaizduoja sugr��im� pas Diev�. Dievas ka�kada i�var� Adom� i� savo buvimo, o �tai dabar jis nuolat tave kvie�ia sugr��ti pas J� ir likti su Juo. Tod�l malda tur�t� t�stis slaptai �irdies gilumoje, be �od�i�, net ir po to, kai tu palieki maldos viet� ir gr��ti prie kasdieni� darb�.
Malda n�ra proga pra�yti Dievo to, kas svarbu k�nui (Rom 8, 7; Jok 4, 3) - kas teikia materiali� gerov� ir atne�a s�km� tavo laikinoms iniciatyvoms. Malda grei�iau yra galimyb� tavo dvasiai pasiekti Dievo Karalyst�. Malda yra �vie�iantis langas, per kur� tu gali kontempliuoti am�in�j� gyvenim� ir � kur� b�si paimtas po to, kai tavo k�nas sugr�� � dulkes, o visi tavo darbai ir veikla bus u�baigti am�inai. Malda yra prie�inga tam, kas laikina. Kiekviena praleista minut� maldoje ateina i� am�inyb�s ir ten sugr��ta. Tur�tum �velgti � savo r�pes�ius i� dvasin�s perspektyvos. Tai rei�kia, kad visi tavo �emi�ki reikalai ir �sipareigojimai turi b�ti pateikti Dievui maldos metu tam, kad Jis visa tai apvalyt� nuo laikinumo, nuo egoizmo, nuo to, kas teikia �lov� tavo �mogi�kajam �a�. Maldoje tur�tum pra�yti proto ir �irdies vientisumo, kad neb�t� tavo �od�iuose ir darbuose veidmainyst�s; tur�tum pra�yti dr�sos, kad nebijotum grasinim� ir neli�d�tum, kai susiduri su neteisybe ar nes�kme; tur�tum pra�yti nuolankumo, kad neskirstytum �moni� � gerus ir blogus, � svarbius ir ma�iau reik�mingus. Taip malda tau tampa priemone perkeisti k�no tro�kimus � dvasios tro�kimus bei galimybe apvalyti tavo darbus, mintis ir intencijas nuo nuod�m�s �lak�. Taip tavo laikina veikla bus pa�ventinta ir, ne�i�rint, kiek �i veikla b�t� paprasta ir bendra, ji taps vertinga ir svarbi Dievo k�ryboje.
Nuolatin� malda yra veiksmingiausia priemon�, kuri� tu turi tam, kad pasikeistum, atnaujindamas savo m�stym� (Rom 12, 2). Jei da�nai meldiesi, tai �i i�tverminga malda i� esm�s kei�ia tavo �ird�, charakter� ir elgsen�. Tu pats to gal taip lengvai ir nepastebi, bet kas yra �alia tav�s, tas nesunkiai t� pasteb�s. Kai nukreipi �vilgsn� � Krist� i�tvermingoje maldoje, Jo paslaptingas ir nematomas atvaizdas �sispaud�ia tavo b�tyje. Tu gauni Jo begalin�s meil�s ir gerumo atspind�. Jo veido �viesa ap�vie�ia tave (Sal 4, 7). �v. apa�talas Paulius ra�o: �Mes visi, atidengtu veidu Vie�paties �lov� atspind�dami, darom�s pana��s � Jo atvaizd�, ir Vie�paties Dvasios veikimu vis did�ja m�s� garbingumas� (2 Kor 3, 18). Pana�iai, kaip vien� daikt� pasta�ius �alia kito radioaktyvaus daikto: pirmasis daiktas gaus tiek radioaktyvumo, kiek laiko jis bus laikomas �alia radioaktyvaus daikto. �inoma, nepalyginamai daugiau jausi �tak� tu, kuris artiniesi prie bet kokios �emi�kos ar kosmin�s �viesos ir energijos �altinio � J�zaus Kristaus, pasaulio �viesos. Kristus pats kvie�ia tave likti �alia Jo, kad neu�klupt� tav�s �io pasaulio tamsa, neaptemdyt� tavo m�stymo ir tu nebe�stengtum atpa�inti dievi�kos tiesos: �Vaik��iokite, kol turite �vies�, kad neu�klupt� j�s� tamsa� (Jn 12, 35); �A� � pasaulio �viesa. Kas seka manimi, nebevaik��ios tamsyb�se, bet tur�s gyvenimo �vies�� (Jn 8, 12).
D�mesingos maldos da�numas ugdo tavyje dievi�k� veikim�, kuris veda tave � nuolatin� mistin� bendryst� su Vie�pa�iu. Ta�iau, norint kantriai i�laukti to susitikimo su Juo, reikia gr�dinti vali�. Neu�tenka gyventi be nuod�m�s, neu�tenka vien Dievo pastang� ir malon�s susitikti, reikia ir tavo pastang�, nes tam susitikimui kartais prie�inasi visa b�tis. Malda i�gydo tavo siel�: sunaikina nuod�m�s tro�kim� ir pama�u apvalo tavo s�mon�. Ta�iau tai ne�vyksta per dien� ir net ne per metus. Tik nuolat b�nant maldoje daugel� met�, maldos gyvenimas tampa pakankamai brandus, i�ganymo �viesa nu�vinta ry�kiai ir nelauktai tavo sieloje. Tad �ia dar kart� yra svarbu pabr��ti, kad �i vidin� �viesa, kuri apsirei�kia daug v�liau ir kuri atrodo ka�kas netik�ta, i� tikro yra begalini� mald� vaisius.
Santykyje tarp �mogaus ir Dievo vienas i� sunkiausi� reikalavim� yra paklusnumas Dievui. Net kai kuriems did�i�j� prana�� ir �vent�j� paklusnumas kartais tapdavo parpuolimo prie�astimi. Bet jeigu padedant maldai kiekvien� dien� praktikuoji atsidavim� Dievo valiai, tada lengvai ir spontani�kai �gysi paklusnumo dvasi�. Jei myli mald� ir esi jai i�tikimas, tai sugeb�si ramiai priimti �vairius gyvenimo i�bandymus, ateinan�ius i� Dievo. Bet jeigu nekenti maldos, tai, be abejo, nek�si ir kan�ios, vedan�ios � i�ganym�. Kristus �b�damas S�nus, savo kent�jimuose i�moko klusnumo ir, pasidar�s tobulas, visiems, kurie Jo klauso, tapo am�inojo i�ganymo prie�astimi� (�yd 5, 8-9). Atsidavimo dvasia, kuri� gauni maldos metu, yra i� tikro tavo valios atsi�ad�jimas. Tod�l tai nepasiekiama taip lengvai; atsidavimo dvasia yra ilgo konflikto tarp �mogi�kojo �a� su savo netikromis viltimis � tiek religin�mis, tiek ir laikinomis � ir dievi�kosios valios, kuri trok�ta vien tik tavo laim�s ir i�ganymo, rezultatas. Taigi malda gali tau suteikti sugeb�jim� pritarti Dievo valiai ir atsiduoti Jam su d�iaugsmu pa�iomis sud�tingiausiomis gyvenimo aplinkyb�mis.
Pa�anga maldoje lemia pa�ang� paklusnume. O paklusnumo pilnatv� yra meil�. Kada �irdis tampa jautri Kristaus meilei, kada ji yra Jo paliesta ir atsako Jam su nuolankumu, tada ji ��engia � Jo sl�pin�. Auka yra Kristaus meil�s sl�pinys. B�damas dvasin�je bendryst�je su Kristumi, pradedi kartu su Juo u�jausti nusid�j�lius, prisl�gtuosius ir varg�us. Tavo �irdis pasidaro pana�i � Kristaus �ird�. Maldoje tu gauni vis� �moni� i�ganymo tro�kim�, meil� nusid�j�liams, nor� pagelb�ti broliams ir ses�ms.
Kada tu pastebi savyje bendryst�s su Kristumi d�iaugsm�, gaut� maldos metu, ir jautiesi es�s vertas ne�ti Jo kry�i�, tai dar nerei�kia, kad tavo malda pasiek� pabaig�. Prie�ingai, tai grei�iau yra kvietimas prad�ti maldos sl�pin�, kuris vir�ija �mogi�k�j� intelekt�. Atrandi, kad tavo malda tampa dvasin�s galios �altinis kitiems: juos guod�ia, gydo ir net gauna jiems nuod�mi� atleidim�. Jeigu tu i� tikro susijungi su Kristumi maldoje, tada tu tampi �galus atsistoti nusid�j�lio vietoje, u�sid�ti ant sav�s jo nuod�m�, vis� jo silpnum� ir u� j� i�tverti bet koki� bausm�. Tavo malda pradeda tur�ti neparastai svarb� vaidmen� kit� i�ganymui, j� nuod�mi� atleidimui ir dievi�ko gailestingumo aprai�koms tuose �mon�se, kurie per abejingum� ar ne�inojim� yra nutol� nuo Dievo. Kai Dievas tave kreipia � mald�, tai daro ne vien tik tur�damas mintyje tavo i�ganym�, bet trok�damas pasinaudoti tavo maldomis ir d�l kit� i�ganymo. Mes nesame atskirti vienas nuo kito individai, bet esame tos pa�ios �mogi�kosios prigimties nariai. �Pamat�s j� tik�jim�, J�zus tar� paraly�uotajam: �Nenusimink, s�nau, tavo nuod�m�s atleistos!�� (Mt 9, 2).
Malda yra viena i� svarbiausi� veikl� Dievo akyse. Tu esi atsakingas u� kitus ir ypa� u� tuos, kuri� tik�jimas ir meil� yra trap�s, kurie ken�ia. �Melskit�s vieni u� kitus, kad atgautum�te sveikat�� (Jok 5, 16). Kai apa�talas Jok�bas pataria �pasikviesti Ba�ny�ios vyresniuosius� (Jok 5, 14) pasimelsti u� sergan�ius, tikintis juos i�gydyti, tai �ia jis numato, kad kunigas bus labiau pa�eng�s maldoje, negu kiti �mon�s. Kitais �od�iais tariant, tavo artumo su Dievu pa�anga, kuri� vainikuoja i� Dievo gauta a�ar� dovana, priklauso nuo tavo pasiri�ymo su didesniu nuo�irdumu ne�ti savo broli� ir sesi� na�tas. Malda pasiekia savo tikrum�, kada joje visi�kai u�mir�ti save. Jeigu maldoje s�moningai praleidi savo reikalus ir randi d�iaugsm� vien tik u�tarti kitus, tada pats Dievas pradeda r�pintis tavimi iki ma�iausi� smulkmen� tiek materialiame, tiek ir dvasiniame lygmenyje.
Malda pradeda tapti rimta atsakomybe. Jeigu d�l kokios nors prie�asties nustoji melstis u� nusid�j�lius, tada jie mir�ta savo nuod�m�se. Apsileidimas maldoje ne�a sunkias pasekmes. Nusid�j�lis mir�ta savo nuod�m�je, nes jo siela nebuvo palaikoma kit� maldomis. Tu tampi atsakingas d�l jo mirties. �Kas moka daryti gera ir nedaro, tas nusideda� (Jok 4, 17); �Be to, gink Dieve, nusid�ti Vie�pa�iui ir liautis melstis u� jus� (1 Sam 12, 23). Jei gavai gali� prikelti mirus� ir to nedarai, tai esi atsakingas d�l �itos mirties. Malda gali sugr��inti i� mirties � gyvenim�. Nuod�m� yra sielos mirtis, o malda yra priemon� gauti nuod�mi� atleidim� net tik sau, bet ir kitiems. �Tik�jimo malda i�gelb�s ligon�, ir Vie�pats j� prikels, o jeigu jis b�t� nusikalt�s, jam bus atleista� (Jok 5, 15). Melsdamasis u� nusid�j�lius, tu tampi Gerosios Naujienos apa�talu artimiems ir tolimiems, kuriuos sutikai savo gyvenime ir kuri� visai nepa��sti. �Tad eikite ir padarykite mano mokiniais vis� taut� �mones� (Mt 28, 19).
www.bernardinai.lt
Pasekus i� www.egzorcistas.lt
